1976 m. Panevėžio mieste pagal architekto klaipėdiečio Tiškaus projektą buvo pastatyti specialios paskirties unikalūs laidotuvių rūmai, pagal krikščionišką prancūziškos bažnyčios stilių su dvejomis šarvojimo salėmis. Rūmus jungiančios kolonos ,,Saulutė“, tai lietuvių liaudies simbolis, vaizduojantis gyvenimo amžinumą. Parinkta puiki vieta netoli Kristaus Karalikaus kapinių. Teritorija apšviesta, apželdinta ąžuolais, sidabrinėmis eglutėmis, paruošta ramybei, apmąstymui, atsisveikinant su artimu žmogumi. Didžiojoje salėje įrengtas dailininkės K. Baginskienės vitražas, turintis gilią prasmę, amžinybėn išeinančio žmogaus gyvenimo kelias. Basa moteris su nuometu ąžuolų lapų vainike, tai lietuviška Marija - Dievo Motina. 2003 m. papildomai įrengtos dar dvi šarvojimo salės su vėdinimo sistemomis. Įrengtos šešių vietų šaldymo patalpos, kurios atitinka ES reikalavimus. Tai miesto paveldo turtas. Kolektyve dirba profesionalūs darbuotojai, kurie dešimtmečiais tobulino, naujai formavo, kaupė, puoselėjo ir išsaugojo laidojimo tradicijas.